Mada keliauja link atsakingesnio, saikingesnio vartojimo, todėl kyla klausimas, kaip sukurti ilgaamžį rūbą fizine ir moraline prasme, taip kuriant tvarios mados koncepciją. Kalbant apie Zefyro santykį su tvaria mada, istorija nuneša į pačią pradžią lygiai prieš penkis metus, kai prekinio ženklo pavadinimas buvo Juodasis Karoliukas. Dizainerės Viktorijos trumpa istorija apie kūrybą ir tvarią madą:
2012 metais kūrybiniai užmojai prasidėjo nuo kaklo aksesuarų iš senų močiutės sagų, karoliukų ir šilkinių skarų, kurias rasdavau mamos spintoje. Kuomet atsargos išseko, šilko gražuolių ieškodavau dėvėtų drabužių parduotuvėse. Kas kart tai būdavo kaip Kalėdos vidurvasarį, kurios atnešdavo į namus (tuo metu net nesvajojau apie savo studiją) mūzas ir naujus kūrinius, kurie kaskart sėkmingai atrasdavo savo namus.
Man kraustantis iš Kauno į Vilnių mano draugės Indrės įteikė išleistuvių dovaną – 100 lt, už kuriuos aš tada nusipirkau savo pirmąją siuvimo mašiną ir pagal savo išmonę pradėjau mokytis siūti beanie tipo kepures. Eidama per tas pačias dėvėtų drabužių parduotuves matydavau daug gražių marškinėlių, kurių modelis netinkamas, bet printas – nepakartojamas. Taip gimdavo visiškai unikalios kepurės. Mano pirmoji gėlėta kepurė irgi istorinė – grįžusi namo į Švenčionėlius pasidalinau, kad klientė nori raudonų rožių kepurės, mama iškart turėjo ką pasiūlyti – ištraukė seniai sulankstytą, nelabai kieno nešiota rusiškų motyvų skarą, kurios asociacijas, ko gero, bent du metus galima buvo matyti mano kūryboje. Skarų paieškas tęsiau dėvėtų drabužių parduotuvėse, kur jų pasirinkimas buvo, manau, ir yra, milžiniškas. Tai buvo kažkas nerealaus – kombinuoti visiškai unikalius, laiko patikrintus audinius ir pasiūlyti visiškai vienintelį egzempliorių. Neseniai kolegei pasakodama apie šias mūsų istorijas, pagalvojau, kad pirkti audinius kepurėms būtų buvę pigiau ir gudriau audinių parduotuvėse, bet tada vedė kūrybos, kitokio daikto vertė, noras padaryti jį tokį, kokio net pati antrą kart nepadaryčiau.
Taip keista ir įdomu, mintimis ir nuotraukomis sugrįžti į praeities darbus – tuo metu mažai galvodavom, o visuomenėje dar nebuvo madinga ir aktualu, bent jau Lietuvoje (o gal tiesiog mane pralenkdavo šita informacija), kalbėti apie tvarią madą. Asmeniškai man, gal tai nebuvo kažkas visiškai naujo, perversmas gyvenime, nes nuo pat paauglystės iki šių dienų, kai man trisdešimt metų, aš mielai ieškau išskirtinių dalykų dėvėtuose drabužių parduotuvėse, man tai kaip mini meditacija, minčių paleidimas, o gal atvirkščiai – mūzų medžioklė kaip prieš penkis metus. Aš visada praktiškai garantuota, kad nesutiksiu dar vieno tokio pat megztuko gatvėje, ir , taip, po velniais, aš už atsakingą vartojimą. Kai mano dėvėtų drabužių parduotuvėje nusipirktas rūbas morališkai ir psichologiškai pasensta, aš mielai jį perleidžiu mamai, draugei, kolegei. Rūbas pasensta tik moraliai, bet ne fiziškai, ką negali pasakyti apie įprastoje parduotuvėje pirktą rūbą.
Less is more – klasikinė frazė, puikiai tinkanti apibūdinti vienam iš tvarios mados principų. Šiandieninė pasiūla mados industrijoje yra milžiniška, tačiau rečiau kokybiška ar išlaikanti vertę. Psichologai teigia, kad toks pasirinkimo laipsnis ir vartojimo lygis, daro neigiamą įtaką mums – begalinis siekimas jėga patirti naujumą ir naują, sukelia nerimą ir nuovargį. Stilistė Giedrė Izabelė paruošė trumpą atmintinę kaip prisidėti prie saikingo mados vartojimo:
- Vengti nuolaidų ir nukainuotų prekių, kurios dažniausiai sugundo tik patrauklia savo kaina, o kartu su ja mes pamirštame ir neapgalvojame, kad dydis greičiausiai yra ne mūsų ar kur tokios spalvos batus dėsime.
- Pirkti tik tuos daiktus, kurie derės ne prie vieno jau turimo drabužio, o prie daugelio ir neiškrenta iš viso garderobo eilutės.
- Nepasiduoti socialinių tinklų ir mados žurnalų vilionėms, kurios dažniausiai gražiomis nuotraukomis mus įkvepia pirkti daiktus, kurios jau netrukus džiaugsmo nebeteiks ir yra labai toli nuo realaus gyvenimo, patogumo ir funkcijos. Siūlome luktelėti savaitę arba dvi – ir tik tada nuspręsti, ar tikrai negalime be jo gyventi.
- Savo spintoje turėkite tik tuos drabužius, su kuriais jaučiatės puikiai, kritiškai įvertinkite, ar ne per maži, ar nenusidėvėję, ar jie teikia džiaugsmo. O jei ne, vadinasi jie kelia tik prisiminimus ir galbūt turėtas vizijas, kurių jei iki dabar neįgyvendinote tai vėliau tikrai to nebus. Nereikalingus švarius rūbus nuvežkite į krizių centrus arba į parduotuvę H&M, kurie priima nebereikalingą tekstilę perdirbimui.
2014 m. tuokiantis mūsų brangiems draugams Rūtai ir Tomui, iš dviejų rūšių užuolaidų ir gėlėto kaspino pasisiuvau suknelę į jų šventę. Dekoravau karoliukais, nugaroje padariau didelę iškirptę ir jaučiausi ypatingai lyg su nauja suknele. Ko gero, tik dabar pasakoju apie ją. Manau, kad rūbų vertė slypi mūsų istorijose apie juos, o ne kvepiančiuose prekybos centruose ir maloniai čežančiuose supakuotuose maišeliuose.
2014-2015, kai jau turėjome savo pirmąją studiją centre, mano pamėgtos skaros su pačiais įvairiausiais motyvais persikėlė ant palaidinių, džemperių, kuriuos galėjai nešioti raštą atsukus į priekį arba į nugarą. Tai buvo visiškai unikalūs gaminiai kaip ir tos kepurės 2012 metais. Taip pat galvoje pradėjo suktis mintis apie tas liekančias atraižas ir jų kombinacijas. Gimė pirmasis džemperis iš pilkos ir kakavos spalvos detalių, kurį, pamenu, godžiai (pačia geriausia prasme) išsinešė mergina iš mūsų studijos. Atsimenu, kad tą akimirką buvau labai nustebusi, kad jinai tikrai jo nori. Buvau įsimylėjusi į vieną suknelę – juodas pagrindas, pilkos ir baltos detalės, pati keisčiausia forma ir klasikinis jos įspūdis, labai keistas rūbas , bet iki šiol gyvas mano mintyse. Pilkos ir baltos detalės buvo pačios jaukiausios ir minkščiausios , negalėjau jų išmesti, tad sukūriau suknelę, kurios savininke tapo besilaukianti moteris. Visos keistosios detalės ant paaugusio pilvuko išsitiesino, apatinė suknelės dalis dailiai prigludo ir, ko gero, pirmą kartą atsitiko tai, kas dabar visada lydį mane – kai mano kurtas rūbas tobulai tinka moteriai, man pasišiaušia rankų oda.
Augantis tvarios mados sektorius ir didėjantis dizainerių skaičius, kitaip vertinančių madą, turėtų būti dar vienas impulsas kitiems apsvarstyti galimybę keisti savo požiūrį į gamybą. Svarstydami apie tai, šių metų pavasarį pristatėme paltų linija “Think twice”. Tai vienetiniai rūbai, kurti naudojant natūralios, eko odos ir audinių atraižas. Šiuose kūriniuose susitinka skirtingos materijos ir požiūriai į jas – konceptuali išraiška. Natūrali oda praranda realybės pojūtį dėl savo kolorito, formos ir judesio. O audiniai – neopreno tinklas, džinsas, medvilnė ir striukinė medžiaga įgauna stipresnį įvaizdį, svorį ir formą, šalia natūralios odos architektūrinių kompozicijų. Paltai skirti pavasario/vasaros sezonui, pasižymi ergonominėmis savybėmis – lengvi, paprastai sulankstomi, neužimantys daug vietos, neglamžūs. Ilgis kuria solidumo įspūdį, kuris kontrastuoja su spalvine palete – skanus, įsimenamas, šokiruojantis, įtraukiantis, nepaleidžiantis akių kontakto pasakojimas kaip Wes Anderson filmas The Grand Budapest Hotel. Natūralios odos viršutinė dalis jaukiai apgaubia pečius lyg sava oda, suteikiant rūbui jaukumo, šilumos ir susitapatinimo. Klasikinė forma suteikia paltui universalumo – paprastas derinimas su įvairaus stiliaus drabužiais ir aksesuarais. Paltai neturi šoninių siūlių, tad kuria kosminį įspūdį arba maskuoja siluetą. Kiekvienam paltui naudota ta pati konstrukcija, tad psichologiškai jie visi vienodi, bet fiziškai – absoliučiai skirtingi, tai lyg individai, asmenybės su savo požiūriais. Paltų linija “Think twice” buvo nominuota nacionaliniame Gero dizaino konkurse ir pelnė pirmąją vietą kostiumų dizaino kategorijoje.
Laimėjimas šiame konkurse, įkvėpė dar daugiau tikėjimo šia idėja, po kurios sekė eilė naujų interpretacijų – marškinėlių linija “Left synchron”, dvipusiai džemperiai/striukės iš atraižų, kurios susidėdavo į kas kart visiškai kitokį raštą, klasikiniai sijonai pieštukai su unikaliais “pikaso” piešiniais, šaltąjį sezoną pradėjome su paltų linija “October in details”.
Šiandien mes pristatome tvarios mados liniją “One.World”. Tai drabužis skirtas tik tau – esame labai skirtingi, todėl tikime, kad kiekvienas mūsų rūbas turi tik po vieną, iš anksto nulemta jam šeimininką. Dažniausiai įvyksta ta chemija tarp rūbo ir jį besimatuojančios žmogaus, kai jiedu supranta, kad atskirai jau nebegalima. Mes labai nuoširdžiai kiekvienam linkime tokio ryšio su tuo, ką Jūs dėvite ant savo kūno, kam skiriate energiją ir laiką. Tai vienintelis toks drabužis – kartais galime skambėti arogantiškai, bet mes tikrai net norėdami, negalime savęs atkartoti šiuose kūriniuose. Taip yra Zefyro rūbų, kurie turi savo teisingus lekalus ir matmenis, ši linija neturi, ji turi tik vieną dalyką – unikalumą. Tik vienos spalvos drabužis – bet visada daug jo nuotaikų, atspalvių ir interpretacijų, todėl mūsų stilistės, Giedrė Izabelė ir Karolina, visada papasakoja jo visas istorijas deriniuose, santykyje kartu su kitais jau turimais drabužiais (!!!! Jums niekada neprireiks naujo rūbo, kad galėtumėte dėvėti šios kolekcijos rūbą). Tai rūbas tik iš detalių – jos sukurtos iš neopreno atraižų, kurios neužteršė aplinkos, bet buvo panaudotos kūryboje. Neoprenas – naujos kartos sintetinis pluoštas, savo charakteristika primenantis termo rūbus. Jis apsaugo nuo drėgmės, oda kvėpuoja, malonus prie kūno, audinys prisitaiko prie oro temperatūros, todėl iš jo kuriame tiek viršutinius drabužius, tiek vestuvines sukneles. Audinys nesusiglamžo, todėl kostiumėlį galima drąsiai gabenti lagamine. Audinys neirsta, todėl galima jo kraštų neapsiūti. Skalbiame skalbimo mašinoje 30-40 laipsnių be minkštiklio. Audinys labai greitai išdžiūna, nuo skalbimo nekeičia spalvos, o tinkamai nešiojamas nesiburbuliuoja. Tik vienas gyvenimas – išskirtinis ir kiek įmanoma atsakingas už save ir savo norų tenkinimą.
Tvari mada šiandien nėra tik madinga deklaracija, mums tai reiškia kasdieninį unikalų procesą – kiekvieną kartą naudojamos atraižos interpretuojamos kitaip, ieškome įdomesnių, dar nematytų sprendimų. Kasdien tobuliname savo atrastas praktikas arba stengiamės kuo plačiau naudoti Jūsų jau pamėgtas. Mada mums – tai mėgiamos veiklos, atsakingesnio požiūrio ir savirealizacijos karščiausia išraiška.